Pagaminti tikrai tyliai veikiantį siurblį – ir menas, ir mokslas. Tai ypač sudėtinga, jeigu norima, kad jis taip pat būtų ir tvirčiausias, efektyviausias siurblys visoje rinkoje. Rezultatas – „UltraOne“: mažiausias triukšmo lygis (tai patvirtina geriausi bandymų rezultatai) ir pagyrimo vertas dizainas – visai kaip muzikos instrumentas.
„Dulkių siurblio keliamas triukšmas, kuris daugelį žmonių labai erzina, faktiškai sudarytas iš daugelio skirtingų garsų. Todėl, norint sumažinti triukšmo lygį, reikia nustatyti ir izoliuoti įvairius garsus. Laboratorijoje mes juos vadiname „tonais“. Pavyzdžiui, variklis turi savitą natą, kurią apsprendžia variklio sūkiai. Dar yra taip vadinamas menčių pralaidos dažnis – tai garsas, kurį kelia besisukantis ventiliatorius. Daugelį kitų garsų galima priskirti įvairiai vibracijai ir kitiems triukšmo šaltiniams. Kurdami „UltraOne“, privalėjome maksimaliai padidinti oro srautą, sukurdami puikų antgalio projektą, ir tuo pat metu maksimaliai sumažinti triukšmą. Būtų per švelniai pasakyta, jeigu pavadinčiau tai iššūkiu! Orui praeinant pro jungtis arba išėmas, jis ima judėti ir sukelia garsą – visai kaip muzikos instrumente. Deja šie garsai nepageidaujami, todėl mes turime minimizuoti jungčių ir pasipriešinimo taškų skaičių. Pavyzdžiui, vamzdyje garsas nekyla, o žarnoje – taip. Tai todėl, kad oras žarnoje įvairiais blaškomas. Būtų idealu, jeigu dulkių siurblys būtų viena, išlieta dalis be jokių jungčių ir lenkimų. Bet, žinoma, tai neįmanoma. Todėl mes turime atlikti srauto skaičiavimus ir pabandyti sumažinti stačių kraštų, pro kuriuos praeina oras, skaičių. Mes naudojame skaičiavimo modelį, vadinamą CFD (kompiuterine skysčio dinamika), pagrįstą Navjė–Stokso lygtimis, kurias taip sunku įveikti matematikams ir kurios apibūdina suskystintųjų dujų bei skysčių judėjimą. Kompiuterinių žaidimų kūrėjai šias lygtis naudoja, pavyzdžiui, jūros bangavimui imituoti. Beje CFD modelis buvo naudotas ne tik „UltraOne“ oro srautams apskaičiuoti: jis naudotas įvairiems reiškiniams, pavyzdžiui, erdvėlaivių sugįžimo į Žemės atmosferą trajektorijoms apskaičiuoti.
Mes, technikai, kalbame apie garso sugėriklius: medžiagas ir techninius sprendimus, kurie sugeria ir sumažina triukšmą. Pavyzdžiui, šio prietaiso viduje rasite kai ką, ką mes vadiname „Kalėdų senio barzda“. Tai akyta stiklopluošto medžiaga, primenanti plieno vatą, paskirstanti orą ir sumažinanti triukšmą orui tekant pro dulkių siurblį. Kitas tols garso sugėriklis – bulprenas, primenantis porolono čiužinį, kurio poros tolygiai paskirsto orą dulkių siurblyje. Veikdamos vienu metu, šios sudedamosios dalys padeda iki minimumo sumažinti triukšmą. Pagarsėjau savo „UltraOne“ palyginimu su Stradivarijumi – smuiku, garsiu savo garso grynumu. Nors jie nėra pagaminti iš tų pačių ypatingų medienos rūšių kaip originalūs Stradivarijaus smuikai – įdėta ne mažiau pastangų, siekiant sumažinti rezonansą ir minimizuoti vibraciją.
Lars Modig/Tommy Andersson, akustikos skyriaus laboratorijos inžinieriais
